Meilės istorija - Algis ir Živilė
Jau mokykloje man buvo prognozuojama sėkmė visose gyvenimo srityse – karjera, solidi padėtis visuomenėje, moterų dėmesys. Na, tiesą sakant, visa tai turėjau. Bet kai žvakučių ant torto skaičius ėmė artėti 30 link, supratau, kad kažką darau ne taip: iššūkiai darbe prarado ankstesnį žavesį, o moterys mano namuose užsibūdavo ne ilgiau nei parą. Ėmiau norėti tokios, kuriai išeinant nepasakyčiau išsinešti ir savo dantų šepetėlio, su kuria mūdų sietų tikra meilė ir supratimas.
Nors į tai žiūrėjau labiau kaip i žaidimą, vieną vakarą nusprendžiau užpildyti „Darnios poros“ anketą. Dabar manau, kad tai buvo likimo pirštas. Netrukus su man parašiusia Živile susitikau. Kaip jaučiausi per pirmąjį pasimatymą? Turbūt geriausiai tiktų žodis „apstulbęs". Mergina buvo nuoširdi ir kartu paslaptinga, rami ir kartu neįtikėtinai įdomi, tvirta ir siekianti savo tikslo, bet nepasipūtusi. Dabar, kai jau planuoju vestuves, jaučiuosi kaip pirmąkart pamatęs ir užkopęs į kalnus: apsvaigęs ir patenkintas.
Algis
Mudu kartu jau pusė metų. Susitikome ir nebegalime išsiskirti. Nebesu liūdna, turiu kam dovanoti savo šilumą ir meilę, o svarbiausia – džiaugtis kiekviena gyvenimo diena. Noriu padėkoti Darniai Porai. Už tai, kad dabar esu laiminga..
Abu jau po kartą buvome sukūrę šeimas. Tadas susilaukė su žmona dukrytės, aš, deja, likau ir be to. Abu pragyvenome santuokose po keletą metų, bet nejautėme tos palaimos ir meilės, kurios tikisi kiekvienas besituokiantis. O kai reikalai visai suprastėjo, nusprendėme skirtis. Gal ir keista, kad rašome abu, ir kad mūsų istorijos tokios vienodos. Dar ir patys negalime tuo patikėti, bet kai pirmą kartą susitikome ir pradėjome kalbėti, supratome, kad nenorėdami tarsi atpasakojame vienas kito istorijas..
