Meilės istorija - Gitana ir Saulius
Mūsų istorija iš viso įdomi. Ir aš, ir Saulius buvome užsiregistravę DARNIOJE POROJE, bet mums nebuvo lemta susipažinti tradiciškai, pagal visą suderinamumą. Tačiau čia nagelius prikišo mano drauge Virginija. Bet apie viską iš eilės.
Mano draugei Virginijai sugedo kompiuteris,atidavė meistrui remontuoti, atėjo pas mane ir paprašė leisti pasinaudoti manuoju. DAVIAU...
Ji persižiūrėjo kelis gautus laiškus, nuotraukas.Tylėdama, susikaupusi kažką rašė, aš nelindau... Padariau kavos, plepėjome... O ji įtartinai šypsojosi. Paklausiau, kas yra, ji nutylėjo...
Kita diena ji paklausė, ar man niekas neskambino. Aš atsakiau, kad ne. Ji tik nusijuokė ir pasakė, kad nepavyko!
Kitą dieną netikėtai suskambo telefonas - kitame laido gale skambėjo vyriškas balsas.Tai buvo Saulius. Jis tik pasakė, kad gavo iš Virginijos laišką, kuriame ji rašo, kad turi draugę, kuri yra vieniša ir... parašė mano tel.numerį.
Jis susikaupęs išdrįso man paskambinti ir paskirti pasimatymą jaukioje kavinukėje Klaipėdoje.
Besiruošdama pasimatymui, paskambinau Virginijai. Buvau truputį supykusi,kad manęs neįspėjo. Dar paklausiau, kaip jis atrodo, o ji man liepė užbėkti pas ją su kompiuteriu - parodysianti nuotrauką...
Užėjau... Širdis drebėjo, jaudinausi... Parodė. Pasakysiu atvirai - įspūdžio nepaliko nuotrauka.. Artėjo laikas pasimatymui. Nuėjau...
Kavinėje buvo tuščia, noreėau suktis ir išeiti pro duris, bet jos atsidarė ir kaip tik įėjo Saulius su rože rankoje. Prisėdome, jis užsakė kavos, plepėjome, laikas ėjo...
Vėliau važiavome prie jūros, vaikščiojome, kalbėjomės... Iš kur tiek buvo kalbos, aš net pati nežinau, bet mane užliejo įvairios mintys, patiko žmogaus artumas - toks jausmas, kad aš jį pažinočiau šimtą metų...
Jis parvežė mane namo, susitarėme, kad gal susiskambinsime, bet kada tikrai taip bus ir nesakėme vienas kitam. Namuose tvarkiausi, gaminausi vakarienę, galvojau sėstis prie rytojaus dienos mokslų., bet atsivertus užrašus, niekas nelindo į galvą, tad padėjau knygas į šalį...
Suskambo mobilus telefonas, pamačiau Sauliaus numerį, širdis suvirpėjo... Pagalvojau, gal kas nutiko. Juk nesenai išsiskyrėme, tik prieš porą valandų. O jis paklausė, ar galime susitikti vėl.
Vėl susitikome... Jis nusivežė pas save į namus, parodė, kaip gyvena... Mes vėl kalbėjomės, gėrėme kavą, niekas mums netrukdė - buvome tik mudu.
Taip mes daugiau ir neišsiskyrėme nuo 2007 metu sausio 28 d.
Po 2 mėnesių aš susiruošiau važiuoti į Airiją užsidirbti mokslams. Saulius tai sužinojęs pasakė: aš su tavimi kartu... Išvykome kartu.
Ir štai jau beveik du metai mes kartu gyvename ir dirbame Airijoje... MYLIME, DŽIAUGIAMĖS SAVO KIEKVIENU BUVIMU KARTU IR SAVO MEILE.
Saulius man padovanojo sužieduotuvių žiedą, pasipiršo .Ruošiamės susituokti!
Linkime visiems šio klubo nariams rasti vienas kitą! Tikėkite, kad Darnioje poroje Jūsų visų laukia laimė ir meilė. Jei ne Jūs rasite savo antrą puselą, tai ta antroji puselė ras Jus.
Ir būtinai leiskit savo draugams pasinaudoti savo kompiuteriu!
Abu jautėmės taip pat: mums būnant drauge yra gera, paprasta ir labai ramu. Kaip niekada anksčiau su niekuo nebuvo buvę. Pamatėme, jog abu siekiame tų pačių tikslų, mus sieja panašūs norai ir svajonės. O juk mudu taip ilgai ieškojome to vienintelio žmogaus, su kuriuo būtų galima viso to siekti ir dalintis meile. Šią vasarą įvyks mūsų vestuvės....
Jau mokykloje man buvo prognozuojama sėkmė visose gyvenimo srityse – karjera, solidi padėtis visuomenėje, moterų dėmesys. Na, tiesą sakant, visa tai turėjau. Bet kai žvakučių ant torto skaičius ėmė artėti 30 link, supratau, kad kažką darau ne taip: iššūkiai darbe prarado ankstesnį žavesį, o moterys mano namuose užsibūdavo neilgai. Ėmiau norėti tokios, kuriai išeinant nepasakyčiau išsinešti ir savo dantų šepetėlio, su kuria mūdų sietų tikra meilė ir supratimas..